top of page

Zarasų rajonas

 

Zarasų rajonas – išsidėstęs šiaurės rytinėje Lietuvos Respublikos dalyje, Utenos apskrityje, Baltijos kalvyno Aukštaičių aukštumose, jo plotas užima 1339 kv. km. Šiaurėje pasienis su Latvijos Respublika, o rytuose su Baltarusijos Respublika.

Zarasų rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Zarasų apskrities 24 apylinkių, šiandien rajone rasime 10 seniūnijų, rajono administracinis centras – Zarasų miestas.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis 2010 m. pradžioje rajone gyveno šiek tiek mažiau nei 20 tūkst. gyventojų.

Pro rajoną teka Šventoji, eina jos, Dysnos ir Dauguvos intakų vandenskyra.  

Zarasų rajone telkšo 305 ežerai (didžiausi – Drūkšiai, Luodis, Sartai, Avilys), 3 tvenkiniai (didžiausias –Antalieptės marios). Didžiausi miškai – Salako-Tumiškių, Gražutės.

  • Twitter Clean
  • w-facebook

 egzistuoja tradicinė nuomonė, kad vietovė atsirado XV a. Tad XV – XVI a. sandūroje dabartinio miesto vietoje jau galėjo būti dvaras.   Gyvenvietės susikūrimu galima laikyti ir pirmos bažnyčios atsiradimo datą. J. Gimbuto knygoje „Lietuvos bažnyčių chronologija ir statistika“ rašoma, kad Zarasuose prieš 1508 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia. Manoma, kad vietovė susikūrė anksčiau, nei pastatyta bažnyčia, tad jos įsikūrimo metais galima laikyti 1506-uosius: nuo jų ir skaičiuojami ežerų krašto sostinės gimtadieniai. Tačiau neabejotina, kad šiose vietose gyveno viena baltų genčių – sėliai. Apie jų buvimą liudija vientisa piliakalnių kultūra, siejanti krašto proistorę su istoriniais laikais, gausiais sėliškais vietovardžiais ir ežerų pavadinimais. Mindaugo laikų dokumentuose minimais sėliais. Pats gražiausias palikimas, įamžinantis šios genties atminimą, yra Zarasų miesto pavadinimo kilmė, kurią išaiškino mūsų kraštietis kalbininkas Kazimieras Būga, teigęs, kad jis – sėliškos kilmės.  Pirmą kartą kaip vietovė Zarasai pažymėti 1613 m. LDK žemėlapyje ir nuo tada žymimi daugelyje XVI a. žemėlapių. Manoma, kad XVI a. viduryje Zarasai galėjo būti miesteliu. Reikšmingu įvykiu miesto gyvenime tapo 1830–1836 m. tiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos kelias, kurio atkarpa kirto ir Zarasų miestą. Užbaigus darbus, padidėjo Zarasų komunikacinė reikšmė, pagerėjo miesto plėtros sąlygos. 1836 metais lankęsis Rusijos imperijos caras Nikolajus I buvo taip sužavėtas nuostabaus miesto kraštovaizdžio - jog sumanė jį pervadinti savo sūnaus Aleksandro garbei. Kadangi imperijos sudėtyje jau buvo ne vienas miestas pavadinimu Aleksandrovskas, Zarasai buvo pervadinti į Novoaleksandrovską ir šiuo pavadinimu vadinti nuo 1836-1918 m. 1839 m. iš Vydžių (Baltarusijos Respublika) perkėlus visą administraciją tuometinis Novoaleksandrovkas (dabar Zarasai) tapo apskrities centru. Ypač miestui palankus buvo antrasis Nepriklausomybės dešimtmetis – 1932 m. Zarasams buvo suteiktas antros eilės vasarvietės statusas. Nuo 1950 m. Zarasai – rajono centras.Zarasai – ne tik nuostabios gamtos, puoselėjamos kultūros, bet ir atviras investicijoms bei tvariam bendradarbiavimui miestas. Jūs visada laukiami Zarasuose!

Turmanto miestelis

Zarasai – miestas supamas septynių ežerų, įsikūręs šiaurės rytų Lietuvoje, netoli pasienio su Latvijos Respublika, rajono Savivaldybės centras. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis Zarasų mieste 2010 metų pradžioje gyveno 7571 asmuo. Minint Zarasų miesto istoriją, reikia pripažinti, kad ji turi ne daug faktinės medžiagos. Net ir miesto įsikūrimo datą gaubia nežinia ir prielaidos:

bottom of page